BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Burokų alternatyva

Dar prieš tai, kai ištiesinę tektonines raukšles žemynai taip pajudėjo, kad Lietuva atsidūrė kažkur atogrąžų zonoje, ieškojau, kuo pakeisti nusibodusius šaltibarščius. Radau dvi alternatyvas.

Pirma - seniai pažįstama gazpacho. Ją žino visi, išskyrus “Prie angelo”. Be reikalo apsidžiaugiau pamatęs meniu. Reikėjo paklausyti to akmens, apdėlioto niekučiais ir aptverto stikline tvorele. Šitas Tado Ivanausko muziejaus interjeras norėjo perspėti, kad čia gausiu ne gazpacho, o skystą šaltibarštį su paprikos gabaliukais ir ketvirčiuotais pomidorais vietoj brokų.

Gazpacho rūšių daug. Bet šita buvo unikali ir nekartotina. Už tokias improvizacijas reikėtų virėją atiduoti viešai sutrypti buliams. Kažaip visi mūsų gazpacho dažnai nepaveja net tetrapakuose Ispanijoj pardavinėjamo Don Simon. Normaliau nebent Barcelonoje, kur tarp Konstitucijos ir Žalgirio pasislėpus. Ir gal dar Terasoje.

Aišku, galima pasidaryti pačiam. Bėda tik, kad valgyti geriausia kitą dieną. Reikia leisti jai pernkavoti šaldytuve, kad skoniai “susidifuzintų”. Jei trūksta valios ir kantrybės laukti, prieš tai nueikit “Prie angelo”. Padeda.

Antroji alternatyva – tikras atradimas. Bent jau man. Tai šalta balta makedonietiška sriuba “Metaxoje”, pilies gatvėje šalia “Sopranų” ledainės. Ji man taip patiko, kad visaip kaip bandžiau ją klonuoti savo virtuvėje. Ir beveik pavyko, kai Basanavičiaus gatvėje radau pirkti tzatziki mišinį. Įtariu, kad panašų deda į užtepėles duonai “Cozy”.

Sriubos pagrindas – panašu, kad kefyras. Tada plonos šviežių agurkų juostelės, šiek tiek raugintų agurkų, česnako, krapų ir gal dar svogūnų laiškų. Aš dar pyliau truputį balto vyno acto, oregano, pipirų ir druskos. “Metaxoje” prie sriubos galima užsisakyti duonos su alyvuogėm. Ji visada šilta ir baisiai gardi.

Taigi pagrindiniai dos&don’ts: “Prie angelo” neiti, gazpacho daryti namie, išbandyti makedonietišką sriubą “Metaxoje”. Ir čia nepaisant to, kad “Metaxoje” prie sriubos ir aš, ir mano bičiulis gavome peilius vietoj šaukštų.

Rodyk draugams

Prancūziški pyragai

Skirtingai nuo amerikoniškų, juose nėra obuolių ir jų nereikia dėti tarp kojų. Atradau du.

Vienas – quiche. Pilies kepyklėlėje jis žinomas kaip daržovių pyragas su kumpiu. Skanesnio quiche Vilniuje niekas nedaro. Tiesą sakant, ir šiaip niekas nedaro. Nebent Cozy. Bet ten quiche lorrain. Jis truputį kitoks. Labiau apie sūrį nei apie daržoves. Kepyklėlėje į tą pyragą dar deda svogūnų laiškų, juodų alyvuogių ir dar galai žino ko.

Quiche – kaip picos. Receptų daug. Lorraine skaitosi klasikinis. Bet galima improvizuoti. Aš mėgstu su daržovėmis. Dedu cukinijų, paprikos ir pievagrybių. Jei tingisi daryti tešlą pačiam, galima pirkti. Tiesa, nesluoksniuotos tešlos paprastai nerandu. Jei vis tiek tingiu, darau su sluoksniuota. Bet taip skaniai kaip kepyklėlėje tada nesigauna. Tuo tarpu amerikonai parduotuvėse turi ne tik tinkamos, bet net suformuotos į dubenėlius tešlos. Ir viską daro taip.

Kitas mano atradimas – porų tortas. Jo šiandien ragavau Les Amis. Jis truputį labiau lietuviškas. Įdaras man priminė geriausią cepelinų dalį – padažą su spirgučiais. Porai, kumpis ir sūrumas. Be to, porų tortas – sluoksniuotas. Mmmagnifique.

Rodyk draugams